pauksciaake

Per slėnį ūkaudami lekia traukiniai. Neskubėdama leidžiasi raudona saulė. Man prieš akis skleidžiasi pasakiški slšnio vardai – Mantika, Madera ir kiti. Netrukus ant mandarinų giraičių ir melionų laukų nusileido prietema, purpurinė vynuogių prietema; saulė – lyg išspaustos vynuogės, aptaškytos burgundišku raudoniu, laukai – meilės ir ispaniškų paslapčių spalvo. Iškišau galvą pro langą ir giliai įtraukiau kvapnų orą. Tai buvo nuostabiausios akimirkos. Jack Keroua

,,Lovoje toliau miega graži mergina. Tiesūs juodi plaukai išsiskleidę ant pagalvės it dagiaprasmė vėduoklė. Minkštai sučiauptos lūpos. Jūros dugnan nugrimzdusi siela. Kaskart, kai surinka televizorius, jos veide atsimušusi šviesa subanguoja, šoka nesuvokiamais signalais virtę atspindžiai. Ant paprastos medinės kėdės sėdi Beveidis vyras ir patylom į ją dėbso. Jo pečiai retkarčiais kiek pakyla ir nusileidžia kartu su atodūsiu. Tarsi švelnių ankstyvo ryto bangų siūbuojamas tušči

V.Stankus     snūduriuojantis     dediuokuota O. B. keista taip dieviškai keista ant kelių tau galvą padėjus įaugti plaukais ir numirti nuo riedančio lūpomis kvapo lupasi laikas nuo sumerktų tavo pirštų, mano ligoto alsavimo valtys nuslysta padange debesys kapsi nuo irklų keista taip, dieviškai leista užpūsti save tau ant kelių girdėti kaip lenkiasi svirtys kaip burė įplyšta anapus ir tu tyliai užkalbi miegą: lietūs neprikelia vyšnių skauda praaugti artumą varnos viršum rugi&